Mokslo valdymo sistema Apie CRIS sprendimą
Meniu
Mokslo valdymo sistema

    Mokslo valdymo sistemos (CRIS) sprendimas

    VDU CRIS sprendimas

    Šiame dokumente yra pristatomas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo valdymo sistemos (CRIS) sprendimas, kurio pagrindu yra sukurta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslo valdymos sistema.

    Tikslai, kurių siekiama taikant Vytauto Didžiojo universiteto (toliau VDU arba Universitetas) taikant mokslo valdymo sistemą:

    • Pagerinti mokslo produkcijos, veiklos ir mokslininkų matomumą pasaulyje.
    • Sukaupti ir užtikrinti ilgalaikį VDU mokslinės produkcijos ir veiklos rezultatų išsaugojimą.
    • Padidinti mokslo produkcijos prieinamumą per atvirąją prieigą.
    • Optimizuoti mokslinės veiklos administravimą.

    Daugiau informacijos apie tikslus: Mokslo produkcijos ir veiklos kaupimo, išsaugojimo bei sklaidos modelis

    Programinės priemonės, kurių pagalba yra siekiama tikslų:

    1 lentelė. VDU mokslo valdymo sistemoje naudojami pagrindiniai programiniai produktai
    Nr.Programinis produktasPaskirtisLicencija
    1.Debian 11Debian GNU/Linux - tai sukurta Debian projekto bendruomenės Linux distribucija, sudaryta iš nemokamos ir atvirojo kodo programinės įrangosApie Debian naudojamas licencijas
    2.Apache Tomcat 9DSpace-CRIS backend (REST API) aplikacijos JEE talpiklis (atvirasis kodas)Apache License, Version 2.0
    3.Apache Solr 11Indeksavimo ir paieškos variklis (atvirasis kodas)Apache License, Version 2.0
    4.PostgreSQL 15Reliacinė duomenų bazių valdymo sistema (atvirasis kodas)PostgreSQL License (analogiška MIT ir BSD)
    5.Node.js 18DSpace-CRIS frontend serverio skriptinimo platforma (atvirasis kodas)MIT License
    6.Yarn 1.XDSpace-CRIS frontend serverio Angular projekto valdiklis (atvirasis kodas)BSD License. Apie komponentų licencijas
    7.Angular 13DSpace-CRIS frontend serverio WEB programinės įrangos karkasas (atvirasis kodas)MIT License
    8.PM2DSpace-CRIS frontend serverio procesų valdiklis (atvirasis kodas)AGPLv3 License
    9.Apache2WEB serveris (atvirasis kodas)Apache License, Version 2.0
    10.PHP 8.1 - FPMWEB PHP kompiliatorius / procesų valdiklis (atvirasis kodas)PHP: PHP License v3.01 (analogiška BSD), PHP-FPM: GPL License
    11.JAVA SDK 11Java programų kompiliatorius / bibliotekos (atvirasis kodas)GPL License
    12.Apache FOP 2.7Išvedimo formatavimas naudojant XSL-FO (atvirasis kodas)Apache License, Version 2.0
    13.Apache Maven 3.XBackend serverio aplikacijos projekto valdiklis (atvirasis kodas)Apache License, Version 2.0
    14.Apache Ant 1.XBackend serverio aplikacijos vykdomojo modulio kompiliatorius (atvirasis kodas)Apache License, Version 2.0
    15.GeoLite2Geolokacijos DB pagal IP adresus nemokama versija (MaxMind)GeoLite2 end-user license agreement
    16.Saxon HE 9.8XSL 2.0 procesorius, nemokama versija (Saxon, atvirasis kodas)MPL-2.0 License
    17.KUSoftas CMS 5Turinio valdymo sistema, nemokama versija (KUSoftas)License Agreement (Education edition)
    Į pradžią

    1. Mokslo valdymo sistemos struktūra

    VDU mokslo valdymo sistemos struktūra
    1 pav. VDU mokslo valdymo sistemos struktūra

    VDU mokslo valdymo sistemą sudaro tokie komponentai:

    • DSpace-CRIS. Tai yra DSpace 7 su CRIS plėtiniu. Čia yra dedami publikacijų metaduomenys ir dokumentai, mokslininkų profiliai, mokslo projektai ir kiti mokslo vienetai (esybės), kuriuos galima identifikuoti kaip mokslo produkciją ar kaip su mokslu susijusią informaciją. Visas šis turinys gali būti įvedamas per konfigūruojamas įvedimo formas arba importuojamas iš failų ar išorinių duomenų bazių, pvz.: Crossref, Web of Science, Scopus, Pubmed, eLABa ir kt. Visi mokslo vienetai gali būti susieti tarpusavyje (mokslininko profilis su publikacijos autoriumi ir kt.). Informacijos indeksavimo ir paieškos sistema užtikrina, kad informaciją būtų galima kuo efektyviau surasti ir pateikti.
    • Mokslo ataskaitų sistema (PDB). Tai yra WEB informacinė sistema, grįsta PHP programavimo kalba, Smarty PHP šablonavimo sistema ir PostgreSQL RDBVS, kuri gali atlikti tiek mokslininko, tiek padalinio mokslo produkcijos vertinimą atestacijai, sudaryti publikacijų sąrašus konkursams ir kitas mokslo produkcijos ataskaitas. Duomenys ataskaitoms – mokslo publikacijos CRIS-e ir mokslo projektai. Ataskaitos gali būti teikiamos HTML, PDF, Word ir CSV (Excel) formatais.
    • Universiteto informacinė sistema (IS) – informacijos šaltinis apie Universiteto mokslininkus, padalinius, klasifikacijos sistemas, prieiga prie autentifikavimo sistemų ir kt. informacija bei paslaugos, kuri yra būtina mokslo valdymo sistemos funkcionavimui užtikrinti. Nors dažniausiai informacija pateikiama XML failų pavidalu, bet ji gali būti teikiama ir REST API, jeigu yra techninės galimybės.
    • WEB interneto svetainė. Tai yra WEB svetainė, kur yra integruojama mokslo valdymo sistema. VDU atveju tai pagrindinė Unversiteto svetainė https://www.vdu.lt/cris. Tokia technologija užtikrina tikslesnį Universiteto mokslo produkcijos priskyrimą Universitetui išorinėse WEB vertinimo sistemose, nes visų mokslo vienetų URL adresai prasideda pagrindinės Universiteto WEB svetainės URL adresu: https://www.vdu.lt. Kita vertus, tiek pagrindinė Universiteto svetainė, tiek VDU CRIS telkia pastangas ir kartu kelia VDU reitingus per VDU WEB svetainę: tiek Google, tiek Google Scholar ar kitose sistemose.
    Į pradžią

    2. DSpace-CRIS

    DSpace-CRIS
    2 pav. DSpace-CRIS

    Sistema susideda iš dviejų serverinių programinių komponentų: Backend ir Frontend, kurie gali funkcionuoti tiek viename serveryje, tiek atskiruose. Vartotojas savo kompiuterio interneto naršyklėje siunčia HTTP užklausą (HTTP Request), kurią priima CRIS Frontend serveris. Frontend serveris, naudodamas REST API, teikia užklausas į CRIS Backend serverį, o gavęs informaciją, suformuoja HTML failą ir siunčiu jį vartotojo interneto naršyklei kaip HTTP atsakymo (HTTP Response) turinį.

    Trečiųjų šalių ar Universiteto informacinės sistemos gali naudotis visomis CRIS funkcijomis ir (ar) duomenimis, tam pasitelkiant CRIS REST API. Sistema yra 100 proc. atviros architektūros, tačiau tai nereiškia, kad sistema yra vieša. Prieigos teisės yra visiškai kontroliuojamos.

    Sistema teikia viešą prieigą prie metaduomenų OAI-PMH API, kuriuos gali naudoti išoriniai OAI-PMH agregatoriai, pvz.: eLABa, OpenAIRE ir kt.

    Daugiau informacijos:

    1. DSpace 7
    2. DSpace-CRIS
    Į pradžią

    2.1. Backend

    DSpace-CRIS Backend yra JAVA EE (Enteprise Edition) aplikacija (funkcinis sprendimas realizuotas JAVA programavimo kalba), kuri funkcionuoja Apache Tomcat Java EE talpiklyje. Tai yra WEB serveris, kuris užtikrina visų Backend funkcijų pasiekiamumą per REST API. Autentifikavimas yra užtikrinamas lokaliai arba LDAP (VDU atvejis), Shibboleth ir kt. autentifikavimo sistemomis. Prieiga prie funkcijų ir duomenų (mokslo vienetai, metaduomenys ir failai) autorizacija atliekama vartotojų grupių (galima hierarchija) ir vartotojų kombinacijomis. Prieigos prie duomenų autorizacijai gali būti naudojamas ribojimas (embargas) iki tam tikros datos. Prisijungę vartotojai automatiškai gauna numatytą pagal prisijungimo būdą autorizacijos grupę, pagal kurią gali būti atliekama autorizacija. Prisijungimas iš tam tikrų IP adresų ar IP adresų zonų taip pat gali generuoti papildomas vartotojų autorizacijos grupes prisjungusiam varotojui ir pagal tai gali būti atliekama autorizacija intraneto vartotojams, pvz. VDU tinkle. Yra galimybė perimti vartotojui priskirtas grupes iš LADP.

    DSpace-CRIS Backend naudoja PostgreSQL RDBVS. Aplikacija tam naudoja hibernate technologiją, kai programose yra naudojama objektinė duomenų forma, o patys objektai yra transliuojami į SQL duomenų lenteles ir SQL užklausas PostgreSQL RDBVS-e.

    Sistema naudoja Apache Solr indeksavimo ir paieškos variklį. Naudojant Discovery posistemę, kuri grįsta Apache Solr, galima labai lanksčiai kurti indeksavimo ir paieškos konfigūracijas, kurti paieškos laukus, filtravimo laukus, atvėrimo (discovery) sąrašus, rodykles ir kt.

    Mokslo vienetų metaduomenų ir dokumentų įvedimo formos yra konfigūruojamos XML formatu, o jų pateikimo procesas gali būti valdomas nustatant pateikimo etapus (workflow). Autoriui pateikus metaduomenis, dokumentą procesą administruojantys darbuotojai gauna informaciją apie tai el. paštu. Po to, administruojantis (-ys) darbuotojas gali prisiskirti pateiktos informacijos tvarkymą sau, redaguoti ir papildyti autoriaus pateiktą informaciją, publikacijos pateikimą patvirtinti ar atmesti, nurodant atmetimo priežastį. Autorius el. paštu gauna pranešimą apie pateiktos publikacijos peržiūros procesą ir rezultatus. Informacijos pateikimo procese gali būti numatyta keletas formų, kurios gali būti autorizuojamos vartotojams ar vartotojų grupėms. Formos laukai gali būti įvairių tipų, gali būti naudojami raktas / reikšmė (key / pair) sąrašai reikšmėms pasirinkti, hierarchiniai kontroliuojami žodynai, susiję mokslo vienetai, ORCID ir kt.

    Įvedimo formos gali būti dviejų lygių, kada kai kuriems įvedimo laukams yra atidaroma papildoma forma (pop-up) ir įvedama keletas laukų, kurie susiję su pagrindinės formos lauku, pvz. autoriaus prieskyra: padalinio pavadinimas, padalinio kodas, šalis, indėlio dalis, ūkio subjektas. Tokiu būdu gali būti įvedami / redaguojami susiję metaduomenys lentele.

    Įvedant galima susieti mokslo vienetus tarpusavyje, pvz., susieti publikacijos autorių su mokslininko profiliu, afiliaciją su padaliniu. Šiuo atveju vedant autoriaus pavardę, vardą ar dalį teksto automatiškai pateikiamas sistemoje surastų profilių sąrašas, iš kurio galima pasirinkti tinkamą susieti profilį.

    Įvedimo formose yra galimybė generuoti Creative Commons (CC) licencijas tam naudojant specialų CC licencijų generatorių.

    Autoriai gali patys redaguoti savo profilius ar profilių atskiras dalis (pagal suteiktą autorizaciją). Jungiantis yra tikrinamas prisijungusio vartotojo el. pašto adresas ir lyginamas su el. pašto adresu profilyje. Jeigu jie sutampa – vartotojui suteikiama teisė redaguoti savo profilį. Sąsają tarp prisijungimo ir profilio gali nustatyti ir sistemos administratorius rankiniu būdu.

    Duomenys gali būti importuojami, eksportuojami. Yra galimybė tiesiogiai (on-line) importuoti metaduomenis iš išorinių sistemų:

    • Pubmed
    • ArXiv
    • CrossRef
    • Scopus
    • Web of Science
    • SciELO
    • VuFind
    • OpenAIRE
    • European Patent Office (EPO)
    • eLABa
    • CRIS (importas iš paties CRIS siekiant užtikrinti perkopijavimo (copy and paste) funkcionalumą)

    Atvaizdavimas yra konfigūruojamas. Visi atvaizduojamų mokslo vienetų skyriai (tab), sritys (box), antraštės (label) ir laukai yra konfigūruojami matriciniu būdu, tam naudojant eilutes ir stulpelius. Laukams atvaizduoti yra naudojami specialūs programiniai vaizduokliai (renderer), kurie konfigūruojami ir programuojami Frontend dalyje. Visa informacija apie atvaizdavimą yra konfigūruojama specialiame Excel faile, iš kurio vėliau yra diegiama į sistemą. Galima skyrių ir sričių prieigos autorizacija vartotojams ir vartotojų grupėms.

    Sistemoje galima konfigūruoti įvairias mokslo vienetų ir jų sąrašų ataskaitas, citavimo ir eksporto formatus įvairiais būdais:

    • JSON
    • XML
    • XML CERIF
    • CSV (sąrašams)
    • Excel (sąrašams)
    • XSL (PDF ir RTF (Word) išvedimui naudojant Apache FOP technologiją)
    • BibTex
    • RIS
    • Endnote
    • CSL citavimo formatai: APA, Chicago, IEEE, ISO, MLA, Harward ir kt.
    Į pradžią

    2.2. Frontend

    Frontend serveris yra WEB aplikacija (analogiška Apache Web), priimanti ir aptarnaujanti vartotojų HTTP užklausas, kurias jie siunčia mokslo valdymo sistemai iš savo interneto naršyklių. Frontend serveris naudoja Node.js kaip skriptinimo aplinką (analogiška PHP). Kliento logikai programuoti yra naudojamas Angular karkasas kuriuo parengtos programos kartu su HTML ir CSS yra siunčiamos į vartotojo interneto naršyklę. Yra galimybė susikurti savo atskirą institucijos temą (sąsajos atvaizdavimo būdą). Frontend serveris komunikuoja su Backend serveriu per REST API realizuodamas mokslo valdymo sistemos funkcionalumą ir jį pateikdamas vartotojui.

    Frontend turi savo cache mechanizmą. Yra BOT cache (skirtas interneto indeksavimo sistemoms, pvz. Google) ir Anonymous cache (skirtas neregistruotiems vartotojams).

    Sistema turi pranešimų failus anglų ir lietuvių kalbomis (techniškai kalbų kiekis nėra ribojamas).

    Frontend procesų kiekis gali būti valdomas PM2 monitoriaus pagalba. Kiekvienas procesas gali naudoti atskirą virtualų procesorių.

    Į pradžią

    2.3. REST API

    Visas DSpace-CRIS funkcionalumas yra realizuotas ir prieinamas per REST API. Duomenų apsikeitimo formatas yra JSON. Prieiga prie REST API yra: https://portalcris.vdu.lt/server. Autorizacijai yra naudojami Bearer token-ai, kurie yra gaunami prisijungus (siunčiamas kaip Authorization Header) arba tokį token-ą galima susikurti CRIS vartotojo srityje. REST API naudojimas gali būti ribojamas atsižvelgiant IP adresus.

    REST API naudojami HTTP Request metodai:

    • GET. Naudojamas objektui skaityti
    • POST. Naudojamas objektui sukurti
    • PUT. Naudojamas objekto turiniui perrašyti
    • PATCH. Naudojamas objekto detalėms pakeisti / šalinti
    • DELETE. Naudojamas objektui šalinti

    PATCH metodas sudaro galimybę valdyti objekto turinį dalimis:

    • Šalinti metaduomenis
    • Papildyti metaduomenis
    • Keisti metaduomenis
    • Keisti metaduomenų tvarką

    REST API pavyzdys: nuskaityti įrašo 20.500.12259/57984 meaduomenis: https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/items/5d9ace22-691c-4051-bbb4-d918748c5838.

    Į pradžią

    2.4. OAI-PMH

    CRIS OAI-PMH yra prieinamas URL adresu https://portalcris.vdu.lt/server/oai. Jį sudaro tokie kontekstai:

    • Default Context (bazinis adresas https://portalcris.vdu.lt/server/oai/request). Šis kontekstas naudotinas nespecializuotų, bendros paskirties OAI-PMH agregatorių atvejais. Palaikomi metaduomenų formatai: uketd_dc, qdc, didl, mods, ore, mets, oai_dc, rdf, marc, dim (vidinis sistemos formatas), etdms.
    • OpenAIRE Data Repository Context (bazinis adresas https://portalcris.vdu.lt/server/oai/openairedata). Šis kontekstas naudotinas OpenAIRE atveju pagal Data Archive OpenAIRE taisykles. Palaikomi metaduomenų formatai: oai_dc, oai_datacite.
    • OpenAIRE Context for CRIS System (bazinis adresas https://portalcris.vdu.lt/server/oai/openairecris). Šis kontekstas naudotinas OpenAIRE atveju pagal OpenAIRE CRIS system v 1.1.1 taisykles. Palaikomi metaduomenų formatai: oai_dc, oai_cerif_openaire.
    • Driver Context (bazinis adresas https://portalcris.vdu.lt/server/oai/driver). Šis kontekstas naudotinas Driver atveju. Palaikomi metaduomenų formatai: didl, mets, oai_dc.
    • OpenAIRE Context (bazinis adresas https://portalcris.vdu.lt/server/oai/openaire). Šis kontekstas naudotinas OpenAIRE atveju pagal OpenAIRE Guidelines for Literature Repositories v3.0 taisykles. Palaikomi metaduomenų formatai: mets, oai_dc.
    • OpenAIRE 4 Context (bazinis adresas https://portalcris.vdu.lt/server/oai/openaire4). Šis kontekstas naudotinas OpenAIRE atveju pagal OpenAIRE Guidelines for Literature Repositories v4.0 taisykles. Palaikomi metaduomenų formatai: oai_dc, oai_openaire.

    Įrašo metaduomenų konvertavimas į OAI-PMH yra kontroliuojamas XSL transformacijomis ir gali būti redaguojamas. Įrašų identifikatorių struktūra yra: oai:vdu.lt:handle, kur handle yra įrašo handle. Pvz: oai:vdu.lt:20.500.12259/57984. OAI rinkiniai (set) dažniausiai atitinka CRIS rinkinius ir kolekcijas. OAI rinkinių identifikatorių standartinė struktūra: com|col_handle prefiksas_handle numeris. Pvz: PDB kolekcijos (20.500.12259/36910) OAI rinkinio ID yra col_20.500.12259_36910. Gali būti ir specializuotų rinkinių, pvz.: openaire. OAI-PMH užklausų pavyzdžiai:

    Daugiau informacijos api OAI-PMH: The Open Archives Initiative Protocol for Metadata Harvesting.

    Į pradžią

    2.5. Funkcionalumas

    DSpace–CRIS funkcionalumas:

    • Indeksavimas ir paieška (Discovery):
      • Indeksai, rodyklės, paieška.
      • Filtrai ir facet-ai.
      • Populiariausiųjų (top) sąrašai.
    • Paieškos rodyklės.
    • Atvaizdavimo konfigūravimas:
      • Matricinis būdas: eilutės, stulpeliai.
      • Skyriai (tabs), sritys (box), metaduomenys, atvaizdavimo valdikliai (renderer), autorizacija.
      • Modeliavimas Excel aplinkoje ir įvedimas į sistemą.
    • Autentifikavimas: IP, Password, LDAP, SSO, ORCID ir kt.
    • Autorizacija: grupės, vartotojai, ribojimas (embargas), policy.
    • Konfigūruojamas pateikimas
      • Žingsniai.
      • Formos.
      • Proceso sekų valdymas (workflow).
    • Darbinė sritis kiekvienam registruotam vartotojui (workspace).
    • Metaduomenų importavimas iš išorinių sistemų: eLABa, WOS, SCOPUS, CROSSREF, Pubmed ir kt.
    • REST API, OAI-PMH.
    • ...

    CRIS duomenų struktūros vienetai:

    • Community – rinkinys, gali turėti savyje kitus rinkinius.
    • Collection – kolekcija. Kolekcija yra rinkinio sudėtinė dalis.
    • Entity – esybė (objektas), kolekcijos sudėtinė dalis:
      • Person – mokslininko profilis.
      • Project – mokslo projektas.
      • Funding – finansavimo šaltinis.
      • OrgUnit – padalinys.
      • Journal – žurnalas.
      • Publication – publikacija.
      • ETD – baigiamasis darbas / disertacija.
      • Product – mokslo duomenys.
      • Standard – standartas.
      • Patent – patentas.
      • Event – įvykis.
      • Equipment – mokslo įrenginys.
      • Database – duomenų bazė / leidėjas, kuri referuoja publikaciją.
      • List – patvirtintų duomenų bazių ir leidėjų sąrašai, kurie naudojami atliekant mokslo vertinimą.
    Į pradžią

    3. Mokslo ataskaitų sistema (PDB)

    Mokslo ataskaitų sistema (PDB)
    3 pav. Mokslo ataskaitų sistema (PDB)

    3.1. Ataskaitų užklausų variklis

    Mokslo publikacijos yra parengiamos iš anksto vėlesniam jų naudojimui ataskaitose, papildant jas apskaitai reikalingais atributais, pvz.: WOS IF, WOS AIF, Scopus SNIP, ir kt. Taip pat gali būti sukurtos papildomos klasifikacijos, būtinos ataskaitoms (t. y. konfigūruojama). Pvz.: ataskaitos skyriai, kurie sudaromi pagal mokslo kryptis, publikacijos rūšis, WOS ir SCOPUS rodiklius, referuojančias DB, pripažintus leidėjus ir t. t. Visi šie duomenys yra iš anksto parengti, o jų struktūra žinoma. Todėl kuriant ataskaitų šablonus nereikia žinoti vidinių duomenų bazės struktūrų, išmanyti DB užklausų technologijų ir t. t.

    Papildomi publikacijų atributai yra kuriami per procesus:

    • DSpace-CRIS sistemoje sukurtas įrašas, atliktas pataisymas įraše, įrašas pašalintas. Šiais atvejais DSpace-CRIS sistema, naudodamasi REST API, automatiškai kreipiasi į mokslo ataskaitų sistemą ir atliekami attitinkamo įrašo pakeitimai mokslo ataskaitų sistemoje.
    • Administratorius inicijuoja analogišką REST API užklausą įrašui pagal jo handle. Įrašo metaduomenys perduodami iš DSpace-CRIS į mokslo ataskaitų sistemą (arba šalinami, jeigu tai šalinimo REST API užklausa) ir atliekami attitinkamo įrašo pakeitimai mokslo ataskaitų sistemoje.
    • Administratorius inicijuoja visų įrašų parengimą ataskaitoms (prieš tai gali būti iš naujo perkelti visi publikacijų metaduomenys iš DSpace-CRIS į mokslo ataskaitų sistemą).

    Papildomos klasifikacijos ataskaitoms, pvz. mokslo produkcijos vertinimo ataskaitos skyrių kodai (1.1, 1.2, ..., 3.1, 3.2, ...) gali būti kuriami papildomai (šalia jau iš anksto numatytų, tokių kaip WOS ar Scopus rodikliai, afiliacijų duomenys ir kt.). Tuo tikslu kiekvienai tokiai klasifikacijai yra kuriami XSL failai, kurie XSLT transformacijos būdu sukuria reikiamą skyriaus kodą ir priskiria publikacijai. Šiai klasifikacijai sukuriamas papildomas klasifikatorius, kuriuo pagal skyriaus kodą galima sužinoti skyriaus pavadinimą lietuvių ir anglų kalbomis, vėliau tai panaudoti ataskaitose. Į XSL failą kaip parametrai yra perduodami parametrai, tokie kaip: WOS ir Scopus rodikliai, publikacijos rūšis, mokslo kryptys, autoriniai lankai, priklausymas patvirtintiems duomenų bazių ir leidėjų sąrašams, kt. Kartu pateikiami visi publikacijos metaduomenys DIM formatu (pvz.: įrašas 20.500.12259/57984 per OAI-PMH DIM formatu), juos galima panaudoti papildomai nustatant klasifikacijos kodą per XSL XPATH išraiškas.

    Ataskaitų užklausų variklis, gavęs užklausą su tam tikrais filtravimo atributais, atrenka mokslo publikacijas ir visus jų duomenis ataskaitai gražina sąrašu JSON formate.

    Į pradžią

    3.2. Ataskaitų Smarty šablonai ir įskiepiai

    Ataskaitų Smarty šablonuose yra naudojamas PHP Smarty šablonų variklis. Smarty paskirtis yra atskirti pateikimo (HTML / CSS) logiką nuo aplikacijos serverinės (PHP) logikos. Šablonų variklis sudaro sąlygas kurti šablonus panaudojant Smarty kintamuosius, modifikatorius, funkcijas bei komentarus. Šablonai gali būti hierarchinės struktūros kur žemesnio lygmens šablonas paveldi savybes ir kintamuosius iš aukštesnio lygmens šablono. Šablonus galima tiesiog įtraukti vienas į kitą. Smarty turi logikos valdymo blokus: „for”, „foreach”, „if” ir kt. Naujus blokus ir funkcijas galima susikurti naudojant PHP programavimo kalbą, o pačiuose šablonuose galima naudoti PHP sakinius.

    Smarty šablonų integracijai į ataskaitų užklausų variklio REST API yra sukurti Smarty įskiepiai PHP programavimo kalba:

    • Užklausų pateikimo ataskaitų užklausų varikliui įskiepis. Šio įskiepio paskirtis yra perimti pagrindinius užklausos parametrus, kurie generuojami vartotojo sąsajos aplinkoje, juos patikslinti, perduoti užklausų varikliui, o gavus atsakymą – rezultatus sudėti į Smarty kintamąjį publikacijų sąrašo forma. Smarty šablone šis sąrašas gali būti iteruojamas, kiekvienos publikacijos duomenys apdorojami ir pridedamas HTML kodas.
    • Projektų įskiepis. Šio įskiepio paskirtis atrinkti projektus, kuriuose dalyvauja mkslininkas kuriam rengiama ataskaita.
    • Klasifikatoriaus įskiepis. Šio įskiepio paskirtis – nustatyti pavadinimo tekstą pagal klasifikacijos kodą, nuskaitytą iš publikacijos duomenų rezultatų sudarytame sąraše.
    • Kiti įskiepiai, kurių paskirtis užtikrinti sistemos funkcionalumą.
    Į pradžią

    3.3. Vartotojo aplinka ir sistemos realizacija

    Mokslo ataskaitų sistemos (PDB) vartotojo sąsaja
    4 pav. Mokslo ataskaitų sistemos (PDB) vartotojo sąsaja

    Vartotojo aplinka funkcionuoja kaip aplikacija interneto naršyklėje ir yra sukurta panaudojant HTML, SCSS ir jQuery programinį karkasą. Ši aplikacija komunikuoja su serverine aplikacija, kuri sukurta PHP programavimo kalba. Duomenų saugojimui yra naudojama PostgreSQL RDBVS. Sistemos realizacija yra grįsta KUSoftas CMS, kuri yra naudojama kaip aplikacijos programinis karkasas. REST API yra sukurta naudojant PHP Slim mikrokarkasą, kurio funkcionalumas yra pateiktas per KUSoftas CMS. Naudojantis šiuo mikrokarkasu pagalba sukurtos papildomos užklausų apdorojimo funkcijos, kurios kartu su pagrindine užklausų apdorojimo funkcija užtikrina ataskaitų invariantinį išvedimą tokiais formatais:

    • HTML
    • PDF
    • Word
    • CSV (Excel)

    Duomenų ataskaitoms filtravimo, grupavimo ir rūšiavimo galimybės:

    • Metai – tikslus ataskaitos metų rinkinys.
    • Data – ataskaitos datos intervalas.
    • +Padalinys – filtravimas pagal afiliacijos padalinį (-ius).
    • -Padalinys – eliminavimas pagal afiliacijos padalinį (-ius)
    • Autorius – filtravimas pagal autorių (-ius).
    • Rūšis – filtravimas pagal publikacijos rūšį (-is).
    • Mokslo kryptis – filtravimas pagal publikacijos mokslo kryptį (-is).
    • Sritis – filtravimas pagal publikacijos mokslo sritį (-is).
    • Šalis – filtravimas pagal publikacijos šalį (-is).
    • Kalba – filtravimas pagal publikacijos kalbą (-as).
    • Vėluojanti – įtraukti vėluojančias (pagal ataskaitinį laikotarpį) publikacijas.
    • Visos prieskyros – įtraukti tokias publikacijas, kuriose nėra institucijos padalinio prieskyros, tačiau yra institucijos autorius.
    • Aprašymas – citavimo stilius.
    • Grupavimas – grupuoti pagal padalinius ir (arba) mokslo kryptis.
    • Rūšiavimas – rūšiavimo galimybių pasirinkimas.

    Vartotojo sąsaja turi galimybę pratestuoti užklausas pagal pasirinktas filtravimo galimybes. Tam yra naudojamas jQuery DataTables įskiepis, kuriuo sukuriama išmani lentelė užklausos rezultatams pateikti.

    Į pradžią

    4. Mokslo valdymo sistemos privalumai

    Atvira sistemos architektūraPrieiga prie visų sistemos funkcijų per REST API sudaro palankias sąlygas integracijai į kitas Universiteto sistemas.
    Standartai ir rekomendacijos: CERIF, COAR, OpenAIRE ir kt.Suderinamumas su esminiais standartais ir rekomendacijomis užtikrina efektyvų duomenų apsikeitimą bei importą ar eksportą su kitomis analogiškomis sistemomis
    Importas talpinant: WOS, SCOPUS, PubMED, CrosssRef, eLABa ir kt.Sudaro sąlygas greitai bei efektyviai rengti ir dėti mokslo produkcijos mokslo vienetus katalogavimo procese, importuojant įrašus iš išorinių šaltinių.
    Mokslininko profilio integracija su ORCIDSudaro galimybę CRIS mokslininkui prisijungti prie CRIS per ORCID ir laisvai perkelti savo CRIS profilio informaciją į savo profilį ORCID-e ir atvirkščiai.
    Turinys gali būti integruotas kaip Universiteto svetainės turinio sudėtinė dalisSudaro sąlygas efektyviai informacijos sklaidai ir vertinimui išorinėse vertinimo sistemose naudojant WEB pagrindu pateikiamas URL nuorodas į CRIS mokslo vienetus kaip Universiteto svetainės URL nuorodas – vienareikšmiškai identifikuojant, kad tai Universiteto mokslo produkcija.
    Sistemos konfigūravimas:
    • Metaduomenų registrai
    • Paieška ir atvaizdavimo būdai
    • Įvedimo formos ir pateikimo sekos (workflow)
    • Citavimo stiliai, eksportas, ataskaitos ir kt.
    		Sudaro galimybes labai efektyviai prisitaikyti sistemą Universiteto poreikiams tenkinti, daugeliu atvejų išvengiant sudėtingų programavimo darbų ir įgalina pasiekti rezultatus per santykinai trumpą laiką.
    Atviras programinis kodas, pažangi architektūra ir šiuolaikinės technologijosCRIS naudojama bazinė platforma yra sparčiai besivystanti – t. y. perspektyvus sprendimas ateičiai.
    Į pradžią

    5. Mokslo valdymo sistemos (CRIS) Lietuvos universitetuose